Vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimas

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas
Ikimokyklinio amžiaus pasiekimų aprašas

PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKO

KOMPETENCIJŲ (PASIEKIMŲ) IR PAŽANGOS VERTINIMO LENTELĖ

Vaiko vardas, pavardė____________________________________Vaiko amžius_____________

KOMPETENCIJŲ IR ESMINIŲ NUOSTATŲ BEI GEBĖJIMŲ RŪŠYS

Kompetencijos	Sritys
Socialinė kompetencija	Savivoka ir savigarba Emocijų suvokimas ir raiška Savireguliacija ir savikontrolė Santykiai su suaugusiais Santykiai su bendraamžiais Iniciatyvumas ir atkaklumas Problemų sprendimas
Pažinimo kompetencija	Tyrinėjimas Problemų sprendimas Aplinkos pažinimas Kiekio supratimas ir skaičiavimas Forma, erdvė, matavimai
Komunikavimo kompetencija	Sakytinė kalba Rašytinė kalba
Sveikatos saugojimo kompetencija	Fizinis aktyvumas Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai
Meninė kompetencija	Estetinis suvokimas Meninė raiška Kūrybiškumas

S – gebėjimai jau susiformavę, V – gebėjimai dar formuojasi, P – gebėjimai vystosi lėtai, reikia pagalbos

Socialinės kompetencijos turinio dėmenys

Santykis su savimi (savivoka, savivertė ir saviugda). Mano ir kitų jausmai, poreikiai, interesai, pomėgiai. Ką aš jau galiu, moku, sugebu?
Noriu mokytis, domiuosi mokykla. Koks elgesys yra tinkamas, o koks netinkamas? Moku susikaupti, esu savarankiškas ir atsakingas. Kiekvieną pradėtą darbą privalau baigti.
Santykiai su bendraamžiais. Esame panašūs ir skirtingi. Kaip būti draugu? Mokomės bendrauti ir bendradarbiauti, gražiai sutarti. Mokomės vieni iš kitų.
Santykiai su suaugusiaisiais (šeimos nariais, globėjais, mokytojais). Mano šeima, mano grupė, šalia esantys suaugusieji – jų darbai ir rūpesčiai. Ko reikia, kad šeimoje būtų gera? Šeimos, grupės tradicijos, šventės, įvykiai.
santykis su aplinka (gamtine, socialine, kultūrine). Mano namai, kiemas, kaimynai. Vietos, kuriose žaidžiu, ilsiuosi. Rūpinuosi, kad mano aplinka būtų švari, tvarkinga, graži. Myliu savo gimtinę, Tėvynę; didžiuojuosi esąs lietuvis.

Kompetencijos	VAIKO GEBĖJIMAI	I pusmetis	II pusmetis
1. SOCIALINĖ KOMPETENCIJA	1.1. Apibūdina, kuo jis panašus į kitus vaikus ir kuo nuo jų skiriasi.
	1.2. Susitelkia veiklai, išlaiko dėmesį, susidūręs su sunkumais ar nesėkmėmis, nepasiduoda, nepraranda pasitikėjimo, jei reikia, kreipiasi pagalbos.
	1.3. Veikia laisvai, išradingai, kūrybiškai, drąsiai eksperimentuodamas, keisdamas, darydamas savaip.
	1.4. Veikdamas, žaisdamas laikosi taisyklių, susitarimų, geba kontroliuoti savo elgesį.
	1.5. Skiria, kas yra tinkamas ir netinkamas elgesys, laikosi socialinių normų grupėje, namuose, viešosiose vietose.
	1.6. Gerbia savo ir kitų privatumą, saugo savo asmenines ribas (persirengiant, naudojantis tualetu, prausiantis, tausojant savo ir kitų daiktus ir kt.)
	1.7. Išreiškia savo emocinę reakciją į pokyčius savo gyvenime ir artimiausioje aplinkoje.
	1.8. Svarsto, diskutuoja, vertina, kurie pokyčiai priklauso nuo jo paties, o kurie – ne.
	1.9. Rodo iniciatyvą susipažinti: užkalbina kitą, prisistato, paklausia, kviečia bendros veiklos.
	1.10. Jaučia kito nuotaikas, išgyvenimus, rūpestį, rodo užuojautą (nelaimingam, nuskriaustam, išduotam).
	1.11. Palankiai priima kitų draugiškumo, palankumo ženklus, tinkamai išreiškia savo artimumo kitiems jausmus.
	1.12. Pripažįsta ir gerbia kitų norus, toleruoja kitokią nuomonę, elgesį (teisę elgtis savaip), išvaizdą.
	1.13. Pakviečia vieną ar kelis vaikus žaisti, bendrai kurti darbelį ar kt., paaiškina savo ketinimus, išklauso kito asmens sumanymo, tariasi dėl taisyklių, derina veiksmus, suvaldo savo spontaniškus norus.
	1.14. Demonstruoja priklausymo grupei ženklus: rūpinasi kitais, jaučiasi esąs svarbus, reikalingas, yra aktyvus, sprendžiant aktualius grupei klausimus (pvz., siūlo žaidimą, projekto temą ir kt.), jaučia įsipareigojimą ir atsakomybę savo grupei.
	1.15. Laikosi grupės, kuriai priklauso, normų, taisyklių. Dalijasi patirtimi, mintimis, kartu sprendžia problemas, dalyvauja bendroje veikloje.
	1.16. Apriboja savo ambicijas, suvaldo impulsus dėl bendros veiklos (pvz., nepasitraukia iš bendros veiklos, patyręs nesėkmę, supykęs ar pan.
	1.17. Kreipiasi padėti, patarti, paaiškinti, ištikus nesėkmei ar sunkumams.
	1.18. Dalyvauja šeimos gyvenime: jaučiasi, kad yra vertinamas, palaikomas, su juo tariamasi; pats išsako savo nuomonę, norus, pageidavimus, pasiūlo įdomių veiklų, aktyviai dalyvauja šeimos, giminės šventėse, įvykiuose.
	1.19. Elgiasi mandagiai, dėmesingai, tolerantiškai, atsižvelgia į suaugusiųjų prašymus, pageidavimus, gerbia jų nuomonę.
	1.20. Pagal savo išgales inicijuoja įvairią veiklą, pokyčius, aktyviai dalyvauja bendroje veikloje.
	1.21. Klausinėja, domisi informacija (pvz., knygose, TV laidose ir kt.) apie savo aplinką – daiktus, reiškinius, gamtą, žmones, jų darbą. Orientuojasi namų, grupės ir kitoje jam įprastoje aplinkoje.
	1.22. Skatinamas suaugusiųjų ar savarankiškai įsitraukia į įprastus kasdieninius darbus: sutvarko savo buvimo ir žaidimų vietas, tausoja žaislus ir daiktus.
	1.23. Su suaugusiaisiais ar savarankiškai tvarko ir puošia savo aplinką – grupės kambarį, žaidimų vietą, aikštelę, kiemą.
	1.24. Tinkamai elgiasi įvairiose viešosiose vietose, socialinėse situacijose.
	1.25. Imituoja profesinę veiklą: žaisdami prisiima įvairius vaidmenis – gydytojo, mokytojo, gaisrininko, kompiuterių specialisto, verslininko, menininko ir pan.
	1.26. Brangina savo gimtinę, Tėvynę, kalbą, gerbia jos istoriją, papročius, tradicijas, domisi tautosaka, tautodaile, amatais, architektūra ir kt.

Pedagogų pastebėjimai ir ugdymo gairės

I pusmetis
II pusmetis

Pažinimo kompetencijos turinio dėmenys

Domėjimasis, smalsumas. Noriu suprasti, koks esu, ką galiu, kaip sudarytas mano kūnas. Man įdomi aplinka, kurioje gyvenu – žmonės, jų darbai, kūryba. Noriu pažinti, saugoti ir puoselėti gamtą. Man patinka stebėti ir rūpintis mažaisiais augintiniais. Man įdomu tyrinėti gamtos reiškinius ir mane supančius daiktus. Išvykos, ekskursijos, virtualios kelionės – būdas pažinti žmogaus kūrybos vaisius.
Tyrinėjimas, informacijos rinkimas. Pažįstu pasaulį visais savo jutimais, protu, vaizduote. Geriausia aplinką pažinti stebint, tyrinėjant, bandant ir atrandant pačiam. Moku naudotis įvairiais įrankiais ir prietaisais. Ieškau informacijos įvairiuose, skirtinguose šaltiniuose;
Informacijos apdorojimas: jutimai, mąstymas, vaizduotė. Pažindamas aplinką, tyrinėju spalvas, formas, daiktus, jų padėtį erdvėje. Skaičiuoju, matuoju, lyginu. Gretinu, grupuoju, klasifikuoju daiktus. Apibendrinu informaciją, darau išvadas. Pažįstu gamtos ir žmonių gyvenimą, vartydamas knygas, tyrinėdamas iliustracijas, klausydamasis skaitomų kūrinių. Vaizduotė, fantazija – dar vienas būdas pažinti pasaulį. Stebiu, kaip keičiasi mano aplinka, ieškau pokyčių priežasčių. Man smalsu, iš ko ir kaip padaryti daiktai. Man patinka pačiam modeliuoti, konstruoti, kurti;
Refleksija, interpretacija, kūrybiškas taikymas. Stengiuosi prisiminti ir apmąstyti tai, ką patyriau, pamačiau, supratau. Norėdamas pažinti žmones, daiktus, reiškinius, klausinėju, tikslinuosi, tikrinu informaciją. Kur bebūčiau, elgiuosi atsakingai. Saugau gamtą, taupau gamtos išteklius.

KOMPETENCIJOS	VAIKO GEBĖJIMAI	I pusmetis	II pusmetis
2. PAŽINIMO KOMPETENCIJA	2.1. Stebi, klausinėja apie gimtojo miesto, miestelio, kaimo žmones, jų gyvenimą, darbus, kūrybą.
	2.2. Stebi, klausinėja apie pievos, miško, vandens telkinių augalus, gyvūnus, jų gyvenimą.
	2.3. Domisi ir savarankiškai ar suaugusiųjų padedamas augina augalus, rūpinasi naminiais gyvūnais.
	2.4. Domisi atmosferos, metų laikų kaitos, medžiagų kitimo ir kt. reiškiniais.
	2.5. Domisi artimiausios aplinkos daiktais (įrankiais, prietaisais, statiniais ir t. t.).
	2.6. Domisi, klausinėja, tyrinėja savo gyvenamosios vietos ir iš patirties bei įvairių informacijos šaltinių pažintus istorijos, kultūros, meno objektus.
	2.7. Po išvykos, ekskursijos pavaizduoja tai, ką matė, pristato tai grupei.
	2.8. Įvairiais būdais (jutimais, bandymais, mąstymu, eksperimentais) tyrinėja aplinką, renka rūpimą informaciją.
	2.9. Tyrinėja aplinką (gamtą, daiktus, žmones), renka informaciją įvairiais jos rinkimo ir fiksavimo bei matavimo prietaisais.
	2.10. Skiria ir pavadina spalvas, formas, garsus, nusako daiktų dydį, erdvinę padėtį.
	2.11. Skaičiuoja, matuoja, lygina, sprendžia praktinius sudėties ir atimties uždavinius su daiktais, gali naudoti skaitmenis, sutartinius ženklus.
	2.12. Gretina, grupuoja, klasifikuoja daiktus, apibendrina elementarią informaciją, daro išvadas.
	2.13. Klausosi skaitomų informacinių tekstų, varto iliustruotas knygas ir interpretuoja iliustracijas. Savais žodžiais atpasakoja girdėtą pasakojimą.
	2.14. Nagrinėja realius faktus, sieja juos priežasties ir pasekmės ryšiais. Atpažįsta ir nurodo realius ir įsivaizduojamus, sufantazuotus dalykus.
	2.15. Nagrinėja realius faktus, sieja juos priežasties ir pasekmės ryšiais. Atpažįsta ir nurodo realius ir įsivaizduojamus, sufantazuotus dalykus akivaizdų (ar menamą) priežasties ir pasekmės ryšį.
	2.16. Tyrinėja ir pažįsta daiktų sąrangą modeliuodamas, konstruodamas, ardydamas, dėliodamas, lipdydamas.
	2.17. Tyrinėjimų, bandymų duomenis paaiškina, pavaizduoja piešiniais, simboliais, diagramomis, grafikais, schemomis.
	2.18. Prisimena, apgalvoja, interpretuoja patirtus įspūdžius.
	2.19. Apmąsto ir kritiškai vertina iš kelių skirtingų informacijos šaltinių gautą informaciją apie tą patį žmogų, daiktą, reiškinį.
	2.20. Ieškodamas atsakymų, spręsdamas problemas, darydamas sprendimus, juos įgyvendindamas ,elgiasi atsakingai: taupo gamtos išteklius, rūpinasi aplinkos švara ir t. t

Pedagogų pastebėjimai ir ugdymo gairės

I pusmetis
II pusmetis

Komunikavimo kompetencijos turinio dėmenys

Kalbos suvokimas ir kalbėjimas. Kodėl žmonės kalbasi? Kodėl reikia kalbėti drąsiai? Kodėl reikia mokėti kalbėti įvairiai: pasakoti, apibūdinti, svarstyti, diskutuoti, aiškinti, informuoti? Kaip kalbėti su suaugusiaisiais ir kitais vaikais? Kaip kalbėti įvairiose vietose grupėje, lauke, svečiuose, išvykose? Kaip kalbėti taisyklingai – tarti garsus, vartoti žodžius, sakinius? Kodėl žaisti žodžiais yra smagu? Kaip padėti kitam žmogui suprasti kalbėtoją? Kaip bendrauti su negalinčiu kalbėti ar girdėti žmogumi? Kaip naujosios technologijos padeda bendrauti? Ką gali pasakyti kalbėtojo veido išraiška, gestai? Kodėl turėtume būti dėmesingi ir kantrūs, klausydamiesi kito, kalbėti mandagiai? Lietuvių kalba, jos tarmės; kitos kalbos. Kodėl svarbu tikėti savo galiomis, mokytis?
Skaitymo ir rašymo pradmenys. Kaip galima reikšti savo išgyvenimus, patirtį, mintis (piešiniais, ženklais, raidėmis, simboliais, judesiais ir kt.)? Kodėl svarbu mokėti skaityti ir rašyti? Kaip mokomasi skaityti ir rašyti: tyrinėjant raidžių, kitų ženklų, garsų panašumus ir skirtumus, mėginant imituoti raštą, komentuojant knygų iliustracijas. Skaitymo ir rašymo džiaugsmas. Knyga – mano draugas: padeda pažinti įdomius dalykus, keliauti, patirti nuotykių. Knyga skatina mąstyti, suprasti, svajoti. Gerbiu ir tausoju knygas. Per knygas ir meno kūrinius mes dalijamės jausmais, mintimis, sumanymais.
Aš taip pat esu kūrėjas.

KOMPETENCIJOS	VAIKO GEBĖJIMAI	I pusmetis	II pusmetis
3. KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA	3.1. Atidžiai klausosi grupės draugų, priešmokyklinio ugdymo pedagogo, grupės svečių ar kitų suaugusiųjų pasakojimų, skaitomų ar pasakojamų tekstų, dalyvauja pokalbiuose, grupės projektuose ir kitoje veikloje.
	3.2. Girdi ir reaguoja, ką sako kiti vaikai ar suaugusieji (klausia, abejoja, nesutinka, ko nors nesupratęs, kalbėtojo prašo pakartoti ir kt.)
	3.3. Išklauso ir išgirsta kalbėtoją, supranta, ką jis sako.
	3.4. Reiškia savo mintis, sumanymus, jausmus, nuotaikas, nuomonę.
	3.5. Kalbėdamas atsižvelgia į situaciją (vietą, laiką, pašnekovo amžių ir kitas aplinkybes)
	3.6. Kalba, klausantis keliems žmonėms, pakartoja, jei kas ko nors nesuprato, nenukrypsta nuo pagrindinės minties.
	3.7. Aiškiai, nuosekliai apibūdina, aiškina, informuoja, pasakoja, svarsto, (apie žaislą, knygą, gamtos reiškinį, savijautą, nutikimą, žaidimą, filmą, išvyką ir pan.) diskutuoja.
	3.8. Kalba įtaigiai, išraiškingai, įdomiai, naudoja įvairias intonacijas, pauzes, pabrėžia svarbiausią žodį ar frazę.
	3.9. Išsako savo ir išklauso kitų nuomonę, svarsto ir sprendžia kasdienėse situacijose ar žaidžiant kylančias problemas; tariasi, dalijasi darbais ir aptaria, kaip pavyko juos atlikti.
	3.10. Skiria aplinkoje girdimus perkeltine prasme vartojamus žodžius, tinkamai juos vartoja.
	3.11. Kuria naujus žodžius, eksperimentuoja, žaidžia kalba.Atpažįsta nežinomo žodžio reikšmę, remdamasis kontekstu ir(ar) savo patirtimi.
	3.12 Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus ir antonimus.
	3.13. Kalbėdamas pasikliauja kalbine nuojauta, praktiškai taiko gimtosios kalbos dėsnius ir normas (kitakalbiai vaikai lietuvių kalbą vartoja elementariu lygiu).
	3.14. Atpažįsta savo gyvenamosios vietos ir (ar) savo šeimos kalbą, tarmę.
	3.15. Pasakoja apie kitas šalis, jų kalbas. Atpažįsta svetimos kalbos žodžius. Nurodo keletą pavyzdžių, kuriose šalyse kokia kalba kalbama. Moka keletą kitų kalbų žodžių.
	3.16. Laikosi kalbos etiketo: mandagiai pasisveikina, atsisveikina, atsiprašo, mandagiai kreipiasi į bendraamžius ir suaugusiuosius.
	3.17. Supranta ir paaiškina mokėjimo skaityti ir rašyti privalumus ir teikiamas galimybes.
	3.18. Pastebi garsų panašumus ir skirtumus. Sieja garsus ir raides.
	3.19. Skiria raides nuo kitokių ženklų, simbolių. Pastebi raidžių panašumus ir skirtumus. Atpažįsta daugumą raidžių, perskaito pavienius žodžius. (pvz., reikšmingus užrašus mieste), taip pat skaito kelių sakinių ar ilgesnius rišlius tekstus.
	3.20. Rašo daugumą raidžių (kartais raides rašo apsuktas), tinkamai laiko rašiklį.
	3.21. Išreiškia savo išgyvenimus, patirtį, mintis piešiniais, ženklais, žodžiais.
	3.22. Pasakoja apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, jų nuotykius, poelgius. Klausosi skaitomų tekstų. Komentuoja ir interpretuoja veikėjų poelgius ir jų santykius; geba argumentuoti savo pasirinkimą.
	3.23. Pasakoja ir deklamuoja, seka girdėtas pasakas, mena mįsles, patys kuria, pvz., perkuria tekstą (sugalvoja naujus veikėjus, keičia veiksmo eigą ar pan.), improvizuoja.

Pedagogų pastebėjimai ir ugdymo gairės

I pusmetis
II pusmetis

Sveikatos kompetencijos turinio dėmenys

Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata. Kas padeda būti stipriam ir sveikam? Kaip jaučiamės, kai esame sveiki?
Psichikos sveikata. Savybės, kurios man patinka. Visos emocijos yra svarbios ir reikalingos (džiaugsmas, pyktis, baimė, liūdesys ir t. t.). Kaip galima suteikti džiaugsmo sau ir kitiems? Norint ką nors nuveikti, svarbu susikaupti. Kodėl pavargus reikia pailsėti? Koks elgesys yra geras, draugiškas?
Socialinė sveikata. Kaip galima susidraugauti ir palaikyti draugystę? Kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? Kodėl negalima muštis, pravardžiuoti, tyčiotis? Kodėl reikia būti budriam ir atsargiam, bendraujant su nepažįstamaisiais? Su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai. Su buitiniais ir elektriniais prietaisais, degtukais, aštriais daiktais ir t .t. reikia būti atsargiems. Kaip dera elgtis gatvėje, kelyje? Ištikus nelaimei, reikia nebijoti kreiptis pagalbos.

Fizinė sveikata. Fizinis aktyvumas. Kokie judrūs žaidimai, pratimai man patinka? Kaip ir kur galiu judėti kiekvieną dieną? Kaip reikia taisyklingai stovėti, sėdėti, judėti? Kodėl, žaidžiant, aktyviai judant, reikia būti atsargiam, saugiai elgtis?
Sveika mityba. Kodėl reikia valgyti? Sveiki ir nesveiki maisto produktai ir gėrimai. Kaip dera valgyti? Kodėl reikia gerti vandenį, valgyti įvairų maistą ir t. t.?
Veikla ir poilsis. Kam reikalingas miegas ir poilsis? Kodėl reikia riboti laiką, praleidžiamą prie kompiuterio ir (ar) televizoriaus? Kodėl reikia saugoti regą ir klausą? Kodėl, pasijutus blogai, reikia kreiptis pagalbos?
Asmens ir aplinkos švara. Kodėl reikia būti švariam ir tvarkingam (praustis, valytis dantis, plautis rankas, prižiūrėti aprangą)? Kodėl svarbu apsirengti ir apsiauti pagal orą? Kodėl malonu būti švariam ir tvarkingam? Kodėl gera būti ir žaisti tvarkingoje aplinkoje?

KOMPETENCIJOS	VAIKO GEBĖJIMAI	I pusmetis	II pusmetis
4. SVEIKATOS SAUGOJIMO KOMPETENCIJA	4.1. Laikosi kasdienių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą (pvz., pakankamai juda, sveikai maitinasi).
	4.2. Save vertina, remdamasis jam reikšmingų suaugusiųjų nuomone.
	4.3. Spontaniškai juda, žaidžia, atlieka jam patinkančius pratimus: eina, bėga, šokinėja, juda, keisdamas kryptį, tempą, greitį; žaidžia komandinius žaidimus; meta, pagauna, spiria, atmuša kamuolį; išlaiko pusiausvyrą.
	4.4. Atlieka smulkiosios motorikos judesius.
	4.5. Padedamas suaugusiųjų, stengiasi taisyklingai sėdėti, stovėti, gulėti, judėti. Komentuoja, kaip reikia taisyklingai sėdėti, stovėti, gulėti.
	4.6. Judėdamas (važiuodamas dviračiu, riedlente, pačiūžomis ir t. t.) stengiasi būti atsargus, atsakingai naudojasi reikiamomis apsaugos priemonėmis poreikiams tenkinti.
	4.7. Kai yra pavargęs, eina pailsėti. Laikosi miego ir veiklos ritmo, padedamas suaugusiųjų.
	4.8. Riboja kompiuteriui ir TV skiriamą laiką, padedamas suaugusiųjų.
	4.9. Padedamas suaugusiųjų ar savarankiškai prausiasi, šukuojasi, valosi dantis, plaunasi rankas (prieš valgį, pasinaudojęs tualetu, išsipurvinęs).
	4.10. Stengiasi, kad drabužiai ir avalynė būtų švarūs ir tvarkingi.
	4.11. Patariamas suaugusiųjų ar savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal orą.
	4.12. Padedamas suaugusiųjų ar savarankiškai susitvarko savo buvimo vietą.
	4.13. Valgo įvairų, šviežią, vertingą maistą – daržoves, vaisius, grūdų, pieno, žuvies, mėsos ir kt. produktus. Geba atsirinkti, kuris maistas yra vertingas, naudingas, o kurio reikėtų atsisakyti.
	4.14. Atpažįsta ir įvardija, kada yra alkanas, o kada sotus.

Pedagogų pastebėjimai ir ugdymo gairės

I pusmetis
II pusmetis

Meninės kompetencijos turinio dėmenys

Dailė ir kitos vaizduojamojo meno rūšys. Tyrinėju spalvas ir formas kasdienėje aplinkoje, gamtoje, tautodailės, savo paties ir kitų kūryboje. Įvairiems sumanymams įgyvendinti naudoju įvairias dailės ir kitų vaizduojamojo meno rūšių priemones (pieštukus, akvarelę, molį, skaitmenines technologijas ir kt.) ir technikas (piešimą, tapybą, lipdybą, drožybą, aplikaciją, instaliaciją ir kt.). Turiu mėgstamas dailės technikas ir priemones, mėgstamus vaizduoti objektus ar reiškinius. Apmąstau iš anksto, ką ir kaip kursiu. Bandau vertinti savo paties ir kitų kūrybą, ugdytis skonį. Patiriu džiaugsmą, kurdamas su kitais drauge (plakatą, koliažą, knygelę, filmą, instaliaciją ar pan.). Pradėjęs darbą, stengiuosi jį baigti. Moku saugiai elgtis su dailės priemonėmis. Baigdamas veiklą, sutvarkau darbo vietą;

Muzika. Stengiuosi išgirsti ir pajusti garsų įvairovę: gamtoje, kasdienėje aplinkoje, muzikos kūriniuose. Suprantu, kuo tyla vertinga. Klausausi įvairios muzikos, patiriu įvairios muzikos sukeliamus išgyvenimus. Juos išreiškiu judesiu, spalva, vaizdu, žodžiu. Mokausi skirti vertingą ir bevertę muziką, ugdytis muzikinį skonį. Man patinka kurti garsus, jų sąskambius, melodijas. Mėgstu muzikuoti vienas ir drauge su kitais: žaisti muzikinius žaidimus, ratelius, dainuoti vienbalses dainas, mušti, braukti, pūsti skambančius daiktus, instrumentus ir t. t. Patiriu, kad, muzikuojant drauge, būtina derintis vienam prie kito. Kai kuriuos muzikos instrumentus galiu pasidaryti pats. Turiu mėgstamų muzikos kūrinių, žaidimų, ratelių, dainelių, tradicinių lietuviškų muzikos instrumentų (pavyzdžiui, skrabalai, kanklės) ar kitų kraštų (pavyzdžiui, gitara, būgnas) muzikos instrumentų. Moku saugiai ir tausojamai elgtis su muzikos instrumentais;
Šokis. Stebiu, kas ir kaip juda (gamtoje, aplinkoje, žmonių gyvenime). Judesiu galiu pavaizduoti įvairius dalykus (žmones, gyvūnus, pasakų veikėjus, gamtos reiškinius ir kt.), išreikšti nuotaiką ir jausmus. Bandau judėti pagal muziką, pajusti ritmą, kūno koordinaciją, pusiausvyrą. Mokausi atlikti elementarius judesius (šuoliukus, pritūpimus, sukinius; paprastus žingsnelius), jungiu juos į tam tikrą seką, mokausi šokti. Šokdamas drauge su kitais, elgiuosi atsargiai, kultūringai (nesistumdau, esu dėmesingas, gerbiu kitus). Turiu mėgstamų tradicinių lietuvių šokių, žaidimų, ratelių, galiu nusakyti, kam jie skirti. Domiuosi kitų tautų šokiais, suprantu, kad įvairių tautų šokiai skiriasi. Žinau tinkamo elgesio šventėse, renginiuose, koncertuose taisykles ir jų laikausi;
Vaidyba. Mėgstu mėgdžioti, improvizuoti, suvaidinti tai, ką matau aplinkui – vaikus ir suaugusiuosius, gyvūnus, daiktus. Vaidindamas galiu kurti ir vaizduoti tikrus arba įsivaizduojamus dalykus. Suprantu, kad, kuriant spektaklį, reikalingas siužetas (gyvenimiška ar sugalvota situacija), galiu įsivaizduoti situacijos aplinkybes (vietą, laiką, veiksmų seką), veikėjų ypatumus, numatyti jų poelgių priežastis ir pasekmes. Suprantu, kam vaidinimui reikalinga muzika, grimas, dekoracijos, apšvietimas, kostiumai. Stengiuosi įgyti vaidybinės patirties, laisvai elgtis scenoje, pasitikėti savimi. Bendradarbiaudamas su priešmokyklinio ugdymo pedagogu ir kitais vaikais, siekiu įgyti vaidinimo kūrimo patirties, esu aktyvus pasiruošimo vaidinimui dalyvis. Esu susipažinęs su įvairiomis teatro rūšimis (lėlių, šešėlių, operos, baleto, pantomimos, cirko ir kt.). Žinau tinkamo elgesio teatre, kine, darželio renginyje taisykles ir jų laikausi.

KOMPETENCIJOS	VAIKO GEBĖJIMAI	I pusmetis	II pusmetis
	5.1.Aplinkoje, gamtoje išskiria spalvų, formų, linijų grožiu išsiskiriančius objektus (medžius, žoles, gėles, vabzdžius, akmenis ir kt.)
	5.2. Kuria įsivaizduodamas, fantazuodamas paties pasirinkta ar pedagogo pasiūlyta technika; ieško naujų raiškos būdų.
	5.3. Pasirenka priemones, kurios labiausiai tinka jo nuotaikai, idėjai, sumanymui atvaizduoti. Tinkamai, pagal paskirtį naudoja įvairias dailės priemones (pieštukus, teptukus, kreideles, guašą, molį ar kt., taip pat netradicines medžiagas.
	5.4. Atpažįsta tapybos, grafikos, skulptūros, keramikos, tekstilės kūrinių pavyzdžius. Savais žodžiais nupasakoja, kuo skiriasi pagrindinių žanrų dailės kūriniai (terminų vaikams įsidėmėti nebūtina!)
	5.5. Skiria lietuvių ir kitų tautų tautodailės kūrinius.
	5.6. Palankiai vertina savo ir kitų dailės kūrinėlius, spontaniškai dalijasi meniniais įspūdžiais.
	5.7. Aiškina savo sumanymą ir jo sprendimą, domisi kito idėjomis, išsako savo ir gerbia kitų nuomonę.
	5.8. Dirba susikaupęs; saugiai, tvarkingai, taupiai elgiasi su dailės priemonėmis ir medžiagomis. Baigia pradėta darbą.
	5.9. Klausosi ir girdi aplinkos, gamtos, muzikos garsus, geba pajusti jų grožį; išsako savo nuomonę, pastebėjimus, jausmus.
	5.10. Mėgdžioja gamtos, aplinkos, miesto ir kt. garsus.
	5.11. Žaidžia muzikinius žaidimus, ratelius, dainuoja vienbalses dainas. Dainuoja paprastas intonacijas įvairiomis dermėmis (mažoru, minoru ir kt.)
	5.12.. Dainuodamas, niūniuodamas, intonuodamas reiškia savo emocijas ir mintis. Klausomos muzikos įspūdžius perteikia judesiu, spalva, vaizdu, žodžiu.
	5.13. Dainai, šokiui, žaidimui naudoja įvairiausius garso išgavimo būdus: muša, braukia, pučia skambančius daiktus, instrumentus; taip pat groja pagal įrašą (muša ritmą ar ritmo motyvą).
	5.14. Žaidžia kontrastinga dinamika ar tempais. Rimuoja paprastus darinius dviejų ir trijų dalių metru judėdamas (pavyzdžiui, žingsniuodamas, siūbuodamas ir pan.) ir pasitelkdamas žodį.
	5.15. Norėdamas pažaisti garsais, improvizuoja, kuria, ieško ir randa tinkamų norimai kompozicijai sukurti garsų.
	5.16. Dėmesingai klausosi įvairių stilių ir žanrų muzikos, turi mėgstamų kūrinių.
	5.17. Tyrinėja judėjimą, judesį, šokį. Stengiasi koordinuoti judesius, jungti vieną judesį su kitu; orientuojasi erdvėje ir stengiasi nesusidurti su kitais, atlikti judesius savo ritmu, tempu, pratinasi derintis prie partnerių judesių poroje ar grupėje.
	5.18. Kuria judesius ar jų seką, improvizuoja (pavyzdžiui, vaizduoja literatūros personažų, įvairių gyvūnų judesius). Šoka pavieniui, poroje ir grupėje.
	5.19. Juda grakščiai, pasitempęs; šoka dėmesingai, šokdamas neskuba, nesistumdo; tinkamai (tyliai, mandagiai, dėmesingai) elgiasi renginiuose.
	5.20. Improvizuoja, vaidina tai, kas jam įdomu, smagu. Vaidina įsivaizduodamas, fantazuodamas.
	5.21. Skiria teatro rūšis (lėlių, šešėlių, operos, baleto, pantomimos, cirko ir kt.).
	5.22. Atkuria veikėjų žodžius (intonacijas) ar kūno judesius, elgseną, mimiką.
	5.23. Dalyvauja rengiant improvizaciją ar vaidinimą.
	5.24. Suvaidina gyvenimiškas situacijas arba situacijas pagal žinomus tautosakos, literatūros kūrinius. Kūrybiškai plėtoja savo ar priešmokyklinio ugdymo pedagogo inicijuotus socialinius žaidimus.

Pedagogų pastebėjimai ir ugdymo gairės

I pusmetis
II pusmetis

Pedagogai ir specialistai ——————————————————–

Aprobuota 2016-09-02

Metodinės tarybos posėdžio protokolu Nr. 05

Serga vaikai	0
Serga tėvai/globėjai	0
Serga darbuotojai	0