„Sėkmės laiptai: kaip priešmokyklinukas virsta sėkmingu pirmoku?“

Diskusija

„Sėkmės laiptai: kaip priešmokyklinukas virsta sėkmingu pirmoku?“

Kauno l/d „Želmenėlis“ direktorė Lina Bagdanavičienė

Kauno l/d „Želmenėlis“direktoriaus pavaduotoja ugdymui Saulė Šerėnienė

Kauno l/d „Želmenėlis“ ir A. Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro administracinės komandos, nusprendusios savo veiklos kokybėje įtvirtinti jau du metus privaloma tapusią priešmokyklinio ugdymo programos įdiegimo sėkmę, pakvietė Kauno ikimokyklinių įstaigų priešmokyklinio ugdymo pedagogus bei pradinių mokyklų pirmokų mokytojas į diskusiją- kokie gi tie sėkmės laiptai, kuriais tenka kopti priešmokyklinukui, kad tapti sėkmingu pirmoku. Diskusijoje dalyvavusios l/d „Sadutės“, l/d „Pagranduko“, l/d „Pasakos“, l/d „Klevelio“, l/d „Girinuko“,  A.Stulginskio mokyklos –DC ir kitų įstaigų priešmokyklinio ugdymo pedagogės vienu balsu tvirtino, kad didžiausia sėkmė- kuomet įstaiga ir šeima dirba kartu vaiko labui. „Ryto“ pradinės, VDU „Atžalyno“ progimnazijos pirmokų mokytojos teigė,kad vaikai ateina laisvesni, gebantys išsakyti savo norus, lūkesčius, nors silpnesnių komunikavimo kompetencijos pagrindų, bet tai dar vienas faktas, kad technologijos iš mūsų vaikų atima kalbėjimo dovaną.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogai teigė, kad nėra kokybiškų seminarų, kurie atlieptų praktinius Priešmokyklinio ugdymo programos keliamus iššūkius, kad privalomieji kursai neapibrėžia to, ką reikia žinoti ir dermės laipto tarp pradinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo programos beveik nėra. Bendrai pedagogai diskusijos metu išgrynino tokią poreikių giją, kad pirmoji klasė nebūtų streso šaltiniu priešmokyklinukui:

• Reikalingas nemenkas tėvų indėlis į pagalbą vaikui, kaip kryptingos tėvystės pavyzdys;
• Yra didelis priešmokyklinio ugdymo kokybiškų seminarų poreikis;
• Tikslinga skatinti pozityvią vaikų konkurenciją kaip ugdymosi motyvacijos šaltinį.
• Tėvų švietimas yra stipriausias ramstis ir pagalba ugdytojui.
• Mažesnio vaikų skaičiaus grupėje poreikis;
• Paruoštų švietimo pagalbos specialistų būtent tam amžiaus tarpsniui, kad pagalba vaikui būtų tikslinga;
• Reikia adekvataus ir pamatuoto tėvų požiūrio į savo vaiko gebėjimus, o ne hiperbolizuoto matymo;
• Būtina didinti vaikų savarankiškumo gebėjimus, mažinant tėvų hyperglobą.
• Auklėtojoms turėti galimybę užsiauginti savo vaikus nuo lopšelio amžiaus iki priešmokykinio amžiaus .

Organizatoriai, moderavę šią diskusiją, apibendrindami akcentavo, kad labai svarbus yra ugdymo tęstinumas, kaip vieningų susitarimų visuma. Reikia tikėti, kad tokių susitikimų ir praktikumų, kurie leistų tarpusavy kalbėtis būtent praktikams.